PAVASARIO AMATŲ IR MUZIKOS ŠVENTĖ

   Kaip švelniu „katinėliu“ pražydusi karklo šakelė yra bundančios gamtos pranašas, taip Geležiuose pavasario pranašas yra Amatų ir muzikos šventė, skirta puoselėti tautos muzikinę bei šokių kultūrą, tradicinius lietuvių amatus.

   Tradicinius ir naujus amatus pristatė, patirtimi ir idėjomis dalijosi auksarankiai iš Noriūnų, Antašavos, Tiltagalių, Sodelių, Lukonių, Akmenių, Panevėžio. Mugėje galima buvo paragauti ir įsigyti medaus, naminės duonos, vaistažolių. Daugelis amatininkų pasakojo, jog turimą patirtį perėmė iš savo tėvų, senelių ir dabar megzti, nerti, siuvinėti moko ir savo atžalas. „Tradicinė lietuvių tautodailė tartum užkoduota mūsų genuose. Vieni mezgame profesionaliai, kiti virbalus imame į rankas, kai norime pailsėti nuo kasdienybės“ – kalbėjo šventės vedėja J. Barolienė.

   Amatų ir muzikos šventėje skambėjo liaudies muzika – tautos tradicinė muzikinė kūryba. Renginyje koncertavo muzikos kolektyvas „Nostalgija“ iš Kupiškio (vadovas R. Adomauskas), Liūdynės kultūros centro Velžio kultūros įstaigos bei Velžio gimnazijos vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių kolektyvas „Kupolėlė“ (vadovas J. Marcinkevičius), Tiltagalių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“ (vadovas I. Švedko), linijinių šokių kolektyvas „Širšės“, Geležių senjorų folkloro kolektyvas (vadovė L.Veršelienė), Geležių pagrindinės mokyklos mokiniai (vadovė J. Barolienė). Renginyje dalyvavę kraštiečiai E. Urbonas ir jo dukra seimo narė Rasa Juknevičienė, žavėjosi krašto auksarankių išmone bei puikiai išugdyta jaunųjų „Kupolėlės“ šokėjų scenine kultūra. Šventėje vyko pirmųjų fotografijų darbų paroda „Senoji krašto sodybų architektūra“, todėl pirmieji parodoje dalyvaujantys fotografai paskatinti dovanėlėmis. Renginio vedėja pakvietė ir kitus aktyviai dalyvauti plečiant šią parodą.

   Šventėje buvo galima tiesiogiai pajusti mūsų senolių tautodailės, amatininkystės dvasią, kurie įgauna ir šiuolaikišką atspalvį mūsų gyvenime. Amatininkai, pirkėjai ar smalsuoliai, kurie mėgavosi auksarankių išmone, kūrybiškumu, bendravo, dalijosi patirtimi, džiaugėsi susirinkę į bendraminčių šventę. Tokiuose reginiuose galima įsitikinti, kad lietuvio darbštumo genai yra perduoti iš kartos į kartą.

Jovita Barolienė