KULTŪROS ISTORIJA TILTAGALIUOSE (ilgametis kultūros namų direktorius Vladas Žilys)
Panevėžio rajono kultūros skyrius 1951 m. Breiviškių kaime Juozo Šumskio namuose įsteigė klubą-skaityklą. Vladas Žilys, tada dar septyniolikmetis, paskirtas įstaigos vadovu. Pradžioje knygų skaičius skaitykloje nebuvo didelis – tik apie 360 egz. Daug buvo senų knygų. Pagrindinis Vlado uždavinys buvo organizuoti skaitytojus, kad skaitytų spaudą, kurią laiškininkai ne kasdien ir atnešdavo. Kadangi buvo nemažai entuziastų, greitai subūrė dramos būrelį. Statė vienveiksmius, dviveiksmius spektaklius, trumputes pjeses, rodė saviems, vežė į Bygailius, Vabalninką, Kupiškio rajoną. Jau 1953 m. buvo 13 narių saviveiklininkų. Iki tol niekur aplinkui nebuvo jokių kultūros namų. Pirmas rimtas parengtas spektaklis – „Šilgalių šeima“. Spektaklis parodytas Bygailių pradinės mokyklos patalpose. Sulaukta labai gero žiūrovų įvertinimo, salė buvo pilna. Koncertuoti vykdavo su arkliais, kuriuos pakinkydavo Vytautas Švelpa iš Pamarnakio. Patyrus pripažinimą, pats kolūkio pirmininkas J. Zabielavičius ėmėsi režisuoti Gogolio „Vedybas“. Premjera vyko Povilo Breivės klojime Breiviškių kaime. Jau 1953 m. buvo įsteigti dar du klubai-skaityklos. Jiems vadovauti paskirtos Birutė Mikšytė į Tiltagalius ir Monika Jeloveskaitė į Bygailius.
Zabielavičius nupirko malkomis kūrenamą sunkvežimį. Tas sunkvežimis buvo patikėtas Antanui Kopūstui iš Palaukių ir Jurgiui Žinkevičiui iš Vepų, mat kol vienas vairuodavo, kitas nenustodavo kūrenti, nes kitaip sunkvežimis nebūtų važiavęs. Į gastroles važiuodavome nebe arkliuku, o sunkvežimiu. Šis svarbus įvykis meno mėgėjus pavedėjo gerokai toliau už gimtojo kaimo ribų. Suaktyvėjo veikla, gausėjo saviveiklininkų. Imta ruoštis rajono dainų ir šokių šventėms.
Dramos veikalai buvo statomi 1952–1954 m., kai dar nebuvo meno vadovų. Vėliau ėmė rastis ir kitų žanrų. 1954 m. susibūrė pirmasis pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas. Panevėžio rajone dar tokių kolektyvų niekur nebuvo. Šokių būrelio pirmieji šokėjai: Aleksas Vidugiris su žmona, Kazimieras Gurklys, Genė Brazdžiūnienė, Antanas Šaparnis, Vanda Morkūnienė, Povilas Žekonis, Ona Meiliūnienė. Šokių vadovas buvo Kazimieras Paštukas, muzikantas Petras Mėdžius. Repertuare turėjo 11 šokių, nors K. Paštukas nebuvo ragavęs mokslų, metodinės ir kitokios literatūros taipgi neturėjo. O mokė ką atsimindamas iš jaunystės laikų – padespaną, kadrilį ir kitų šokių. O jau 1965 m. šis kolektyvas dalyvavo Lietuvos dainų šventėje.
Kaip sakoma, gera pradžia – pusė darbo. Šio kolektyvo pavyzdžiu dar 1959 m. susibūrė mišrus choras, sujungęs 60 žmonių būrį. Ir po du, tris kartus per savaitę rudens žvarbiam lietui drengiant ar šiauriniam stūgaujant, per klampią molynę ar didžiausius vėpūtinius, dažnai po 5–7 km brido jie į repeticiją – pamiršdami geliantį nuovargį, ne visada spėdami ką perkąsti. Nebuvo dar tada autobusų, žinoma, vienas kitas atkrito, išliko ištvermingiausieji, labiausiai mylintys dainą. Pamažu brendo kolektyvas, vis darniau skambėjo balsai, klostėsi savos tradicijos… Į kultūros namus rinkosi choristai, folklorinio ansamblio nariai, pramoginių šokių atlikėjai – senjorai, repetavo, kapela, vyrų, moterų mišrūs vokaliniai ansambliai. O jaunimas nerimo – dramos ratelį duok.
Jaunimo šokių kolektyvas susikūrė 1954 m., buvo 16 žmonių. 1955 m. Panevėžio rajono apžiūroje pelnė pirmąją vietą. Šokius paruošė Manutė Miliūnaitė ir Valė Venskevičiūtė iš Miežiškių.
Buvome pastebėti ir pakviesti į baigiamąjį koncertą Panevėžio dramos teatro salėje. Laikėme tai didele garbe, žiūrovai buvo Panevėžio miesto žmonės ir svečiai.
Nuo 1958 m. buvusios pradinės mokyklos patalpose, kur vėliau įkurta Paežerio kolūkio valgykla, žmonėms buvo demonstruojami kino filmai. Pirmasis kino mechanikas buvo Antanas Lukšė.
1958 m. Kiaulėno dvare mūsų jaunimui leista organizuoti šokių vakarus, statyti dramos spektaklius. Apšvietimas vis dar buvo žibalinės lempos. Parodėme N. Ostrovskio „Ne visuomet katinui Užgavėnės“, Žemaitės „Marti“, „Po laukine obelėle“. Spektaklius režisavo daržininkas, agronomas Kondratas.
Mums jau buvo paskirtas vienas sunkvežimis, su kuriuo buvo pirma išvyka į Kupiškį.
Kultūros namų zonos apžiūroje 1958 m. užėmėme antrąją vietą su spektakliu „Po laukine obelėle“.
1958 m. Panevėžio rajono kultūros skyrius Garbės raštais apdovanojo Paežerio kolūkio dramos ir pagyvenusių žmonių šokių ratelius.
1959 metai buvo brandaus kultūrinio darbo periodas. Sekėsi dėl to, kad nuostabiai su kolektyvais dirbo profesionalai.
Nuostabių, gabių meno vadovų dėka, tokių kaip Stasys Sarapas, Jonas Tiškauskas, darbo rezultatai buvo įvertinti rajone.
Paežeriečiai nuo 1965 m. jau dalyvavo kiekvienoje šalies šventėje, koncertavo per nacionalinę ir net per sąjunginę televiziją. Kovo mėn. rajono „Sidabrinių balsų“ konkurse vyrų vokalinis užėmė pirmąją vietą, moterys – antrąją; tarptautiniame konkurse mišrus choras iškovojo vėlgi pirmąją vietą. Balandžio mėn. šokėjai iš Panevėžio grįžo laurais vainikuoti, gegužės mėn. iš Palangoje vykusio jau šalies „Sidabrinių balsų“ konkurso vėl grįžo laureatais. Sėkmė mus lydėjo rajono, zonos, šalies konkursuose.
Geri darbo rezultatai priklausė ne vien nuo saviveiklininkų entuziazmo, bet ir nuo meno vadovų sugebėjimo dirbti su žmonėmis. Nuoširdus ačiū vadovei Danutei Valaitienei, Aleksandrui Lyberiui, Vytautui Malčiui. Jų kantrybė, meilė ne tik dainai ir šokiui, bet ir žmonėms, nuoširdus darbas padėjo įkopti į pirmaujančių gretas. Ypač didelis nuopelnas puoselėjant kultūrinę veiklą buvo kolūkio pirmininko Z. Radišausko, už tai apdovanotas „Kultūros žymūno ženklu“. Jis pats dainavo chore nuo pat pirmų dienų ir rūpinosi, kad su kolūkio autobusais būtų atvežti į repeticijas kiti dalyviai. Per žiemą gerai paruošdavo repertuarą, o vasarą galėdavo išvažiuoti koncertuoti.
O Paežeryje 1960 m. vasario 19 d. sekretorės Zinos Meškonytės iniciatyva, pritariant kolūkio pirmininkui J. Zabielavičiui, atidaryti kultūros namai. Kultūros namų direktoriumi paskirtas Vladas Žilys.
Tada jau buvo geros sąlygos meno saviveiklai. Visą elektros instaliaciją atliko vyr. elektrikas Stepas Vigelis.
Kultūros namų atidarymo šventėje dalyvavo šie kolektyvai: mišrus choras, pagyvenusių žmonių šokių kolektyvas, jaunimo šokių kolektyvas, trys dramos būreliai, vyrų ir moterų vokaliniai ansambliai, kaimo kapelos kolektyvas, skaitovai.
Kasmetinėse tradicinėse šventėse vykdavo meno saviveiklininkų pasirodymai: Joninių šventėje Lėvens lankoje, Naujųjų metų sutikimų renginyje, šauktinių palydose į kariuomenę, Pavasario darbų užbaigimo šventėje, mechanizatorių palydose į laukus, tvarkingų sodybų rinkimuose, mirusių pagerbimo Vėlinių dieną, pensininkų vakaronėse ir kt.
1962 m. suteiktas Garbės vardas „Geriausieji respublikoje Paežerio apylinkės kultūros namai“.
1980 m. V. Žiliui įteiktas „Lietuvos kultūros žymūno“ ženklelis, gauta be galo daug kitų apdovanojimų, garbės raštų.
„Labai mylėjau savo darbą ir jį supančius žmones. Stengiausi viską matyti ir žinoti, kas dedasi apylinkėje. Rūpinausi švietimo ir kultūros reikalais. Paežerio jaunimas ne tik puikiai dirbo, bet ir noriai dalyvavo kultūriniame gyvenime, negailėjo jėgų, dirbo visi nuoširdžiai ir su užsidegimu, todėl nenuostabu, kad klubas-skaitykla vėliau tapo kultūros namais ir gaudavo už gerą darbą aukštus įvertinimus“, – teigė Vladas Žilys.
Vladui Žiliui išėjus į užtarnautą poilsį, toliau kultūros vadovo pareigas ėjo Regina Juozėnienė.
KULTŪRA TILTAGALIŲ KRAŠTE NUO 1991 (kultūros centro direktorė Renata Kopūstienė)
1991 m. iširus kolūkiams buvo sudėtingas laikotarpis Lietuvos kultūriniame gyvenime, taip pat ir Tiltagaliuose. Šiuo laikotarpiu (1990‒1992 ) kultūros namų direktore dirbo Regina Matuzevičienė, nuo 1993 m. ‒ Renata Kopūstienė.
2004 m. Panevėžio rajone įvyko reorganizacija. Tiltagalių kultūros namai tapo juridine įstaiga Tiltagalių kultūros centru, kuriam priklausė Karsakiškio ir Geležių padaliniai ir meno vadovas Paliūniškio kaime.
PASIEKIMAI
2005 m. liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“ Panevėžio rajono kapelų šventėje-varžytuvėse „Kapelmaušis“ pelnė II vietą, vadovai Igor Švedko, Irena Jėčiuvienė.
2006 m. Tiltagalių kultūros centro Karsakiškio padalinio orkestras „Karsakiškio garsas“ tapo šalies laureatu ir pelnė „Aukso paukštės“ nominaciją. Orkestras „Karsakiškio garas“ (2004–2012 m.), vadovaujamas Aleksandro Fomenko, buvo nuolatinis respublikinių orkestrų čempionatų laureatas.
2006 m. liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“ Panevėžio rajono kapelų šventėje-varžytuvėse „Kapelmaušis“ pelnė II vietą, vadovai Igor Švedko, Irena Jėčiuvienė.
2007 m. liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“ Panevėžio regiono liaudiškos muzikos kapelų šventėje –varžytuvėse „Grok, Jurgeli“ užėmė I vietą, vadovai Igor Švedko, Irena Jėčiuvienė.
2013 m. Tiltagalių kultūros centras renovuotas ir pradėjo vykdyti Tiltagaliuose universalaus daugiafunkcio centro (UDC) veiklas.
2014 m. Tiltagalių kultūros centro alternatyvios mados kolekcijos pristatymas alternatyvios mados festivalyje „Išprotėjęs ruduo“ ( Pasvalio kultūros centre) pelnė nominaciją „Įspūdingiausias modelis“, vadovė Odeta Petrauskienė.
2015 m. Trečiojo amžiaus universitetas, kuriame yra ir Tiltagalių FAKULTETAS.
2017 m. Tiltagalių kultūros centro teatralizuotas pasirodymas „Iš pievų“ (vadovė Odeta Petrauskienė), Ramygalos kultūros centre vykusiame respublikiniame festivalyje „Keturiese“ pripažintas Profesionaliausiu kvartetu.
2017 m. dailės studijos „Spalvų ir formų labirintai“ dalyvė Ramunė Roščenkovaitė – Lietuvos mokinių liaudies dailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ Panevėžio atrankos turo laimėtoja, vadovė Odeta Petrauskienė.
2018 m. Tiltagalių kultūros centro Geležių padalinio įgyvendintas projektas pilietinė iniciatyva „Tautinio Nepriklausomybės šaliko mezgimas“, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui paminėti. Miestelį vienijanti veikla išaugo iki pilietinės iniciatyvos, kuri netrukus pasklido po Panevėžio regioną. Įgyvendintas projektas „Numegzta vienybė“, iniciatorė Jovita Barolienė.
2018 m. Jaunimo šokių kolektyvas „Lyra” (vadovė Odeta Petrauskienė) Panevėžio krašto vaikų ir jaunimo šiuolaikinių šokių festivalyje „Jaunystės šėlsmas„, vykstančiame Velžio kultūros įstaigoje, pelnė Profesionaliausio kolektyvo diplomą.
2018 m. Tiltagaliai gavo įvertinimą už aktyviausią bendruomenės sveikatinimo programą Panevėžio rajone.
2019 m. solistė Ieva Skupaitė (vad. Darius Dimbelis) šalies vaikų ir jaunimo solistų, popchorų festivalyje „Spindulėlis“ pelnė II vietą.
2019 m. linijinių šokių kolektyvas „Širšės“ Lietuvos linijinių šokių federacijos festivalyje pelnė I vietą ir „Žemaitijos taurę“, vadovė Lina Veršelienė.
2019 m. Tiltagalių kultūros centro direktorei Renatai Kopūstienei suteiktas geriausio Panevėžio rajono kultūros darbuotojo vardas.
2020 m. linijinių šokių kolektyvas pelnė I laipsnio diplomą Nacionalinio reitingo linijinių SOLO ir šokių komandų festivalyje – varžybos “Vilniaus taurė 2020″.
2020 m. dailės studijos „Spalvų ir formų labirintai“ dalyvė Marija Elina Braždžiūnaitė pelnė nominaciją – „Gausiausia žiūrovų vertinimo laimėtoja“ 2020 Lietuvos mokinių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“, vadovė Odeta Petrauskienė.
2021 m. Tiltagaliai tapo mažąja Lietuvos KULTŪROS SOSTINE 2021.
2021 m. Tiltagalių kultūros cento vaikų ir jaunimo vokalinis ansamblis (vadovas Darius Dimbelis) pelnė I vietą šalies vaikų popchorų festivalyje „Spindulėlis“ Raguvos kultūros centre.
2021 m. Tiltagalių kultūros centro vaikų teatras su spektakliu „Sibiro haiku“ (vad. Jovita Barolienė), Lietuvos vaikų ir jaunimo teatrų apžiūroje „Šimtakojis ‒ 2021“ pelnė laureato vardą.
2021 m. Šalies festivalyje „Keturiese“ , vykstančiame Ramygalos kultūros centre, Tiltagalių kultūros centro „Kišeninis teatras“ pripažintas Profesionaliausiu kvartetu, vadovė Jovita Barolienė.
2021 m. išleista knyga apie Tiltagalių krašto istoriją, švietimą, kultūrą ir bendruomenę „Šimtmečiai prie Marnakos“.
2021 m. sukurtas filmas apie Tiltagalių krašto istoriją, švietimą, kultūrą ir bendruomenę „Šimtmečiai prie Marnakos“.
2021 m. Tiltagaliai pelnė gražiausio gyvenvietės titulą Panevėžio rajone.
MENO KOLEKTYVAI TILATAGLIUOSE 2020 M.
Dailės studija „Spalvų ir formų labirintai“, meno vadovė Odeta Petrauskienė
Jaunimo šokių studija „Lyra“, meno vadovė Odeta Petrauskienė
Vokalinis vaikų ansamblis, meno vadovas Darius Dimbelis
„Kišeninis teatras“ , meno vadovė Jovita Barolienė
Vaikų šokių grupė, meno vadovė Odeta Petrauskienė
Liaudiškos muzikos kapela „Lėvena“, meno vadovas Igoris Švedko
Kantri muzikos ansamblis, meno vadovas Igoris Švedko
Linijinių šokių grupė „Širšės“ , vadovė Lina Veršelienė
Kantri muzikos ansamblis, vadovas Igoris Švedko
Kultūros centre veikia Panevėžio rajono Trečiojo amžiaus universiteto Tiltagalių fakultetas
Neįgaliųjų integracijos centro meno terapijos veiklos
Atviros erdvės jaunimui (biliardas, tenisas)
ĮGYVENDINTI PROJEKTAI
2011-2019 m. „Lietuvos jaunųjų menininkų meninės raiškos stovykla „Brass vasara“ (LKT).
2013 m. „Viešosios erdvės sutvarkymas įrengiant sporto ir poilsio zoną Tiltagaliuose“.
Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos ir Lietuvos valstybės nacionalinio biudžeto lėšos (VVG).
2017 m. „Lauko treniruoklių ir lygiagrečių įsigijimas Tiltagalių bendruomenės poreikiams“ (ŽŪM)
2018 m. „Viešos erdvės tvarkymas – vaikų poilsio zonos įrengimas“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija “Savivaldybių organizuojamiems vietos bendruomenių stiprinimo projektams“
2019 m. Sveikatos stovykla Tiltagaliuose su Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidente Lukrecija Augustaityte (Panevėžio rajono savivaldybės sveikatos biuras).
2019 m. Aukštaitijos regiono alternatyvios mados festivalis „Žydėjimas“ (LKT).
2020 m. vaikų vasaros stovykla „Bendrystės ir įspūdžių labirintuose“.
2021 m. vaikų vasaros stovykla „Vasarojam“.
2021 m. „Tiltagaliai – mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2021“ (LKT) .
Knygos apie Tiltagalių krašto istoriją, švietimą, kultūrą, bendruomenę „“Šimtmečiai prie Marnakos“ išleidimas.
Filmo apie Tiltagalių krašto istoriją, švietimą, kultūrą, bendruomenę „Šimtmečiai prie Marnakos“ kūrimas.
TRADICINIAI RENGINIAI
Vienas iš didžiausių metų renginių yra kraštiečių šventė Antaninės – šienapjūtės pradžios šventė. Šis renginys prasideda Švento Antano atlaidais Tiltagalių koplyčioje, sukviečia kraštiečius iš įvairių Lietuvos kampelių.
Vienas iš populiariausių ir išskirtinių renginių – alternatyvios mados festivalis „Pašėlęs ruduo“, kuriame pristatomos mados iš augalų. 2010 m. Tiltagaliuose įvyko pirmasis labai daug dėmesio sulaukęs renginys – alternatyvios mados festivalis-konkursas „Pašėlęs ruduo“. Nuo to laiko kasmet nuotaikingame rudens spalvomis nuspalvintame renginyje pristatomos mados iš augalų.
NAUJOS TRADICIJOS:
Bardų festivalis „Čiobrelių pieva“ – dainuojamosios poezijos atlikėjai iš įvairių Lietuvos kampelių virpina klausytojų sielos stygas.
Teatrų šventė Karsakiškio seniūnijoje „TekĖjimas“ – pažintis su garsiais šalies mėgėjų meno teatrais.
Padėkos vakaras – Karsakiškio seniūnijos kolektyvų koncertas, metų apžvalga, padėkos.
Panevėžio rajono Tiltagalių kultūros centras
Įmonės kodas 188212872
Paežerio g. 2. Tiltagalių k, Panevėžio raj. LT-38474
Tel: 8-45 559146
Mob: 867357565
El.paštas: tiltagaliukc@gmail.com