Kultūros židinių renesansas 

Kaimas be kultūros ir švietimo židinių pasmerktas myriop. Mažėjant vaikų, prieš keletą metų Panevėžio rajone buvo uždarytos mažosios mokyklėlės. Gyventojai baiminosi, kad vaiduokliais virstantys pastatai ir kaimą paliks be jaunų žmonių. Tačiau pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama netrukus Tiltagaliuose, Uliūnuose, Šiluose ir Gustonyse duris atvers daugiafunkciai centrai.

Ant stogo sužaliavo medžiai

Mokyklų tuštėjimo neišvengė ir Panevėžio rajonas – prieš trejus metus Ūliūnų, Šilų ir Gustonių pagrindinėse mokyklose nuaidėjo paskutinis skambutis, jas lankę vaikai perkelti į kitas švietimo įstaigas. Gyventojai baiminosi, kad netrukus tušti ir apleisti mokyklų pastatai virs vaiduokliais apsamanojusiais stogais, išdaužytais langais, su šiukšlių krūvomis. Likęs be mokslo ir šviesos židinio sunyks ir kaimas.

Tačiau gyventojų nuogąstavimai nepasitvirtino – netrukus, pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis pagal priemonę „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“ VP3-2.2-ŠMM-04-R-51-005, buvusių mokyklos pastatų vietoje iškils modernūs ir šiuolaikiški pastatai, po kurių stogais virs kultūrinis ir švietėjiškas gyvenimas. Lapkričio 30-ąją toks centras duris jau atvėrė Tiltagaliuose.

Kaip teigė Tiltagalių kultūros centro direktorė Renata Kopūstienė, nors kultūros namai buvo pastatyti prieš daugiau kaip tris dešimtmečius, 1979-aisiais, tačiau jau seniai prašėsi remonto – ant stogo net medžiai pradėjo augti. 

„Kiekvieną žiemą stogas prakiurdavo vis kitose vietose, per sienas bėgdavo ir varvėdavo į vidų, tekdavo ir su dubenėliais lakstyti. Esama šildymo sistema pastato neįšildydavo, žiemomis viduje temperatūra siekdavo tik 6–10 laipsnių šilumos, tad visi sėdėdavo tik su striukėmis. Ne ką mažiau rūpesčių keldavo ir elektros instaliacija, mat sujungus daugiau prietaisų neatlaikydavo saugikliai“, – „Sekundei“ pasakojo R. Kopūstienė.

Jos teigimu, dar prieš septynerius metus pastate net nebuvo vandens, o gamtinių reikalų atlikti žmonės bėgiodavo į lauko tualetą. Tačiau po remonto kultūros namai pasikeitė neatpažįstamai. Už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas buvo perdengtas ir apšiltintas stogas, apšiltinti pamatai, sutvarkyta šildymo sistema, įrengta moderni vėdinimo įranga, elektros instaliacija ir net sumontuota speciali įranga neįgaliesiems pakilti į kultūros namų antrą aukštą. Netrukus bus nupirkti nauji baldai, užuolaidos, kita reikalinga įranga.

„Sunku patikėti, kad po devynių mėnesių ūžimo, burzgimo, gręžimo, dulkių, drėgmės dabar turime šviesias, šiltas, erdvias ir labai jaukias patalpas. Nors dar nesivadiname daugiafunkciu centru, bet veiklą jau vykdome. Pavadinimas nieko nekeičia“, – kalbėjo Tiltagalių kultūros namų direktorė.

Energiją skirs kultūrai

Jos teigimu, atsinaujino ne tik erdvė, bet ir kultūrinis gyvenimas. Naujų vėjų ir spalvų į kultūrinį gyvenimą įnešė ir nauji žmonės. Iki šiol kultūros įstaigoje veikė liaudiškos muzikos kapela, kantri stiliaus, vaikų ir jaunimo vokaliniai ansambliai, o dabar dar ir choreografijos bei dailės užsiėmimai. Naujos patalpos ir nauji veidai į centrą pritraukė ir daugiau kaimo žmonių.

„Per centro atidarymą salė buvo sausakimša, žmonės atvažiavo iš Geležių, Paliūniškio, Karsakiškio ir net atokiausių kaimelių. Vaikus ir jaunimą į kultūros centrą vilioja naujos veiklos, džiugu, kad vis daugiau vaikų ateina ir iš socialiai pažeidžiamų šeimų, kur namuose ne visada būna šilta“, – sakė R. Kopūstienė.

Jos teigimu, pavasarį bus sutvarkyta poilsio ir sporto zona su scena, suoliukais, šiukšliadėžėmis, vaikų žaidimo aikštelėmis. Iki šiol sceną prieš kiekvieną renginį tekdavo montuoti iš naujo, patiems kaltis suoliukus, rūpintis apšvietimu ir įgarsinimu, o sutvarkius visą infrastruktūrą, beliks pasirūpinti tik renginiais.

„Tai atimdavo daug lėšų ir energijos, ir vaizdas nebuvo estetinis. Dabar visą energiją galėsime skirti tik renginių kokybei“, – teigė R. Kopūstienė.

Lina DRANSEIKAITĖ

2013-12-12 11:06